#1 pasirinkimas Lietuvoje

#1 pasirinkimas Lietuvoje

Skyrybos nesusituokus turint vaikų: kaip apsaugoti vaiko ir savo interesus?

Išsiskyrimas, net jei pora nebuvo oficialiai susituokusi, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Šiame straipsnyje atsakysime į svarbiausius klausimus: ar įmanoma viską išspręsti taikiai ir be teismo, kaip teisingai paskirstyti tėvų atsakomybes bei pareigas ir, svarbiausia, kaip maksimaliai apsaugoti vaiko interesus šiame pokyčių etape.

Išsiskyrėme, bet nesame susituokę – ar tai „skyrybos“?

Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „skyrybos nesusituokus“, teisine prasme tai nėra santuokos nutraukimas, nes santuoka nebuvo sudaryta. Tačiau poros išsiskyrimas, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai sukelia poreikį išspręsti labai panašius klausimus, kaip ir oficialių skyrybų atveju. Svarbiausi iš jų:

  • Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens.
  • Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas: kaip bus užtikrinami vaiko materialiniai poreikiai.
  • Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas: kaip ir kada kitas iš tėvų galės matytis ir bendrauti su vaiku.
  • Tėvystės nustatymas (jei dar nebuvo nustatyta): tai yra esminis žingsnis, jei vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas arba tėvystė nebuvo pripažinta anksčiau. Be oficialiai nustatytos tėvystės, negalima spręsti klausimų dėl išlaikymo ar bendravimo tvarkos.


Šių klausimų sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti vaiko teises ir gerovę.

Su kuo lieka nepilnametis vaikas? (ir kaip tai įforminama)

Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).

Kaip tai įforminama?

  • Tėvų susitarimu: geriausias būdas – tėvams patiems taikiai susitarti, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Tokį susitarimą rekomenduojama įforminti raštu ir patvirtinti teisme. Teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą bei apsaugą ateityje.
  • Teismo sprendimu: jei tėvai nesutaria, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas. Teismas įvertina visas aplinkybes, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą (jei tokia teikiama) ir priima sprendimą, labiausiai atitinkantį vaiko interesus.


Mūsų
nekartu.lt komanda gali padėti parengti susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos arba atstovauti Jūsų interesams teisme.

Alimentai (išlaikymas) – kada, kiek ir kaip?

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) privalo mokėti alimentus vaikui.

  • Kada? Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
  • Kiek? Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
  • Kaip? Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų). Dėl mokėjimo būdo tėvai gali susitarti, o nesutarus – sprendžia teismas.

Ką daryti, jei nesutariama dėl bendravimo su vaiku tvarkos?

Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) turi ne tik pareigą, bet ir teisę bendrauti su savo vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Jei tėvai taikiai nesusitaria dėl bendravimo tvarkos (pvz., kada, kur, kiek laiko kitas tėvas matysis su vaiku, kaip dalyvaus jo auklėjime), ją gali nustatyti teismas.

Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, atsižvelgia į vaiko amžių, sveikatą, jo prisirišimą prie tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes ir kitas svarbias aplinkybes, siekdamas užtikrinti kuo stabilesnį ir vaiko interesus labiausiai atitinkantį bendravimą.

Ar galima viską išspręsti taikiai?

Taip, ir tai yra pats geriausias bei pigiausias kelias. Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę. Taikūs susitarimai:

  • Mažiau traumuoja vaikus.
  • Leidžia išsaugoti pagarbius tėvų santykius.
  • Sutaupo laiko ir pinigų, kurie būtų išleisti teisminiams ginčams.

Net jei iš pradžių atrodo sunku, verta pabandyti ieškoti kompromisų, jei reikia – pasitelkiant mediatorių pagalbą. Mediatorius – tai nešališkas specialistas, padedantis šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą.

Ką darome, kai kyla ginčas?

Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas. Prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčų, dažnai yra privaloma mediacijos procedūra.

Teismo procesas gali būti ilgesnis ir brangesnis, tačiau kartais tai yra vienintelė išeitis, kai viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ar neįmanoma rasti kompromiso. Tokiu atveju profesionali teisinė pagalba tampa ypač svarbi.

Ką pasiruošti – dokumentų sąrašas klientui

Norint pradėti spręsti su vaikais susijusius klausimus po išsiskyrimo (net jei nebuvote susituokę), reikės šių pagrindinių dokumentų:

  • Vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai).
  • Jūsų asmens tapatybės dokumentas.
  • Kito tėvo (motinos) asmens duomenys ir žinoma kontaktinė informacija.
  • Duomenys apie Jūsų ir kito tėvo (motinos) gaunamas pajamas ir turimą turtą (pvz., darbo užmokesčio pažymos, banko išrašai, nekilnojamojo turto registro išrašai).
  • Informacija apie vaiko poreikius ir išlaidas (pvz., išlaidos darželiui/mokyklai, būreliams, sveikatos priežiūrai).
  • Jei yra, ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai, susiję su vaiku.


Tikslų dokumentų sąrašą aptarsime konsultacijos metu, įvertinę Jūsų individualią situaciją. Kreipkitės – padėsime tinkamai pasiruošti.

Klientų atsiliepimai (500+)

Nuolatos norime būti geresni ir suteiktį geresnią patirtį klientui. Todėl mums klientų nuomonė ir patirtis yra pati svarbiausia. Klientai visuomet gali įvertintį mūsų darbą tiek viešai, tiek anonimiškai.

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu - palyginimas
Santuokos nutraukimas ginčo tvarka
Abu sutuoktiniai samdosi teisininkus, kurie parengia ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vyksta bylinėjimasis
nekartu logo
Viską padarysime už Jus
Kiti paslaugų teikėjai
Teks daug ką padaryti patiems

DUK - Skyrybos nesusituokus turint vaikų

Ar galiu pateikti prašymą be teisininko?

Taip, prašymą teismui galite teikti ir patys. Tačiau šeimos bylos, ypač susijusios su vaikais, yra sudėtingos, todėl rekomenduojame profesionalią teisininko pagalbą, kad būtų tinkamai apsaugoti Jūsų ir vaiko interesai bei išvengta klaidų.

Jei taikiai sutariate dėl turto padalijimo, tai galite įforminti notarine sutartimi. Tačiau susitarimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos galima tvirtinti tik teisme.

Išlaikymą galima priteisti už praėjusį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, jei įrodoma, kad kitas tėvas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką ir jūs siekėte gauti išlaikymą.

Taip, pasikeitus aplinkybėms (pvz., pasikeitus tėvų galimybėms, vaiko poreikiams ar jo paties norams jam subrendus), vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeista tėvų susitarimu (kurį tvirtina teismas) arba teismo sprendimu.

Jei vaikas jau suaugęs (virš 18 metų ir nesimoko dieninėje mokykloje arba virš 24 metų), išlaikymo už praėjusį laikotarpį, kai jis buvo nepilnametis, paprastai reikalauti nebegalima, nebent buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo, kuris nebuvo vykdomas. Ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams yra ribotas.

Taip, jei tėvai sutaria draugiškai ir bendravimas nekenkia vaikui, formali tvarka nėra būtina. Tačiau jei kyla nesutarimų arba vienas iš tėvų riboja bendravimą, rekomenduojama nustatyti aiškią bendravimo tvarką teismo sprendimu ar teismo patvirtintu taikiu susitarimu.

Vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas yra administracinis veiksmas ir tiesiogiai nekeičia teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, kitas tėvas negali jos vienašališkai pakeisti deklaravimu.

Jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis, išvykti į kitą miestą Lietuvoje paprastai galite, tačiau turite užtikrinti kito tėvo teisę bendrauti su vaiku. Išvykimui gyventi į kitą šalį būtinas kito tėvo sutikimas arba teismo leidimas, jei kitas tėvas nesutinka.

Net jei nebuvote sudarę santuokos – santykių nutraukimas ypač turint vaikų reikalauja daug teisinių žinių. Todėl nedvejokite ir pasirūpinkite vaiko interesais, savo apsauga ir finansiniu stabilumu.

SKYRYBOS INTERNETU

Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu. Tai yra Jums nereikia niekur fiziškai vykti - viskas jūsų patogumui.

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS

Santuokos nutraukimas prasideda nuo sutuoktinių sprendimo, kaip jie norėtų užbaigti savo santuoką. Tai apima įvairius klausimus.

SKYRYBŲ BENDRU SUTARIMU

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pabaigti santuoką. Mes padėsime proceso metu ir viskuo pasirūpinsime.

Turite klausimų? Kreipkitės!
Skyrybų procesas