Vedybų sutartis – kas tai?

Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti, kad net ir santuokos metu įgytas turtas būtų laikomas to sutuoktinio, kuris įgijo turtą, asmeninė nuosavybė. Kitu atveju būtų laikoma, kad visas turtas, tarp jų pajamos, gaunamos iš sutuoktinio verslo, darbo užmokestis, dividendai, pensija ar kitos išmokos bei santuokos metu atsiradę įsipareigojimai priklauso abiem sutuoktiniams. Preziumuojama, jog sutuoktinių dalys yra lygios, todėl nesant vedybų sutarties, net ir daugiau prie tam tikro turto įsigijimo finansiškai prisidėjęs sutuoktinis vis tiek po skyrybų gautų tik pusę to turto. Verta atkreipti dėmesį, kad vedybų sutartis taip pat apsaugo sutuoktinio gaunamas pajamas ar turimą turtą, jei kitas sutuoktinis susiduria su skolomis bei antstoliais. Antstoliai negali nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio lėšas ar darbo užmokestį, jeigu buvo sudaryta vedybų sutartis.

Klaidinga manyti, jog vedybų sutarties sudarymas reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitu nepasitiki. Vedybų sutartys yra labai populiarios vakarų šalyse, o Lietuvoje jų taip pat kasmet yra patvirtinama vis daugiau. Būna aplinkybių, kuomet vedybų sutartį net labai patariama sudaryti. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių turi nemažai iki santuokos įgytų skolų, ikivedybinės sutarties sudarymas padėtų užkirsti kelią galimiems nesusipratimams dėl kito sutuoktinio turto ar banko sąskaitos areštavimo. Be to, jei vienas iš sutuoktinių yra verslininkas, reikia nepamiršti, jog tai yra rizikinga veikla, kuri gali lemti didelių skolų atsiradimą ir kelti grėsmę šeimos turtui. Ikivedybinė ar povedybinė sutartis taip pat padėtų išvengti šios galimos rizikos.

Todėl vedybų sutarties sudarymas visiškai nėra susijęs su sutuoktinių vienas kitu nepasitikėjimu. Tai puikus įrankis, padedantis apsaugoti šeimos gerbūvį.

Vedybų sutartį galima sudaryti tiek santuokos metu, tiek ir iki jos sudarymo. Ikivedybinė sutartis įsigalioja tik po to, kai santuoka yra sudaroma, o povedybinė sutartis įsigalioja ją patvirtinus notarui ir ją įregistravus vedybų sutarčių registre.

Povedybinė sutartis gali būti sudaroma ir praėjus daug metų po santuokos sudarymo.

Abi šios sutartys yra paruošiamos ir tvirtinamos notaro, tačiau tarpusavyje jos smarkiai skiriasi. Turto atidalijimo sutartis leidžia sutuoktiniams pasidalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą nenutraukiant santuokos. Sutuoktiniai pasidalina bendrą turtą ir toliau lieka sudarę santuoką. Tuo tarpu vedybų sutartis nepadalina santuokos metu įgyto turto, o galioja tik į ateitį (būsimiems sandoriams). Dažniausiai sutuoktiniai, nusprendę šiuo metu pasidalinti bendrą turtą turto atidalijimo sutartimi, po šios sutarties sudarymo iš karto sudaro ir vedybų sutartį ateities sandoriams.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nusimatyti, kad:

1) Turtas, įgytas santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu nėra sukuriama bendroji jungtinė nuosavybė ir sutuoktiniai įgyja turtą tik asmeninės nuosavybės teise, kuriuo gali disponuoti visiškai nevaržomai. Už asmeninio turto kilusias prievoles taip pat atsako būtent tik tas vienas sutuoktinis. Nusprendus nutraukti santuoką, esant tokiai vedybų sutarčiai, turtas taip pat nėra dalinamas.

2) Turtas, įgytas santuokos metu, bus bendroji dalinė nuosavybė. Sutuoktiniai tokiu atveju susitaria, kad turtas bus įgyjamas konkrečiomis dalimis (dažniausiai, lygiomis – po 1/2).

3) Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, po santuokos taps bendras. Šiuo atveju sutuoktinis turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, perleidžia į bendrą sutuoktinių turto krepšelį, kuris santuokos nutraukimo metu taip pat būtų dalinamas pagal susitarimą.

Esami ar būsimi sutuoktiniai taip pat gali nusimatyti tik tam tikro turto atskirumo režimą. Pavyzdžiui, gali susitarti, jog vieno iš sutuoktinio įgyti vertybiniai popieriai bus laikomi jo asmeninė nuosavybė, o visas kitas turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas bendru. Taip pat galima susitarti, jog pajamos, sutuoktinių gaunamos po santuokos sudarymo, yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, o nekilnojamasis turtas – bendroji dalinė nuosavybė.

Vedybų sutartimi sutuoktiniams susitartus dėl visiško turto atskirumo teisinio režimo, bus laikoma, kad bet kokio pobūdžio teisinės pareigos ir prievolės, kurias po vedybų sutarties patvirtinimo dienos prisiims viena iš šalių, bus laikomos tos šalies pareigomis. Atsiradus bet kokioms prievolėms ir esant sudarytai vedybų sutarčiai, prievoles prisiėmęs sutuoktinis atsakys tik savo asmeniniu turtu, o kitas sutuoktinis liks apsaugotas.

Vedybų sutarties paruošimas ir tvirtinimas įprastai kainuoja nuo 100 Eur iki 150 Eur.

Vedybų sutartis privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinta notaro. Notarinės sandorio formos nesilaikymas tokį susitarimą daro negaliojantį. Pati vedybų sutartis taip pat turi būti išviešinta prieš trečiuosius asmenis, todėl ji taip pat turi būti registruojama vedybų sutarčių registre.

Žinoma, visuomet esant galimybei rekomenduojame pirmiausia išsaugoti santuoką ir apie santuokos nutraukimą galvoti tik kaip apie kraštutinę priemonę, kai nebėra jokios kitos išeities. Todėl jei norite nusimatyti atskirą turto režimą, kad nebebūtumėte saistomi šiais klausimais, geriau sudarykite povedybinę sutartį arba bendro turto atidalijimo sutartį, kuria pasidalintumėte visą turtą, įgytą santuokos metu.