Skyrybos su užsieniečiu Lietuvoje
Santuokos nutraukimas, kai vienas iš sutuoktinių yra užsienio šalies pilietis arba gyvena užsienyje, yra šiek tiek sudėtingesnis procesas nei įprastos skyrybos. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kada Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti tokias bylas, kiek gali trukti procesas, kaip sprendžiami su vaikais susiję klausimai ir kada profesionali teisininko pagalba tampa neišvengiama.
Kada galima skirtis su užsieniečiu Lietuvoje?
Norint nutraukti santuoką su užsieniečiu Lietuvoje, pirmiausia reikia nustatyti, ar Lietuvos teismai apskritai gali nagrinėti tokią bylą. Tai vadinama teismo jurisdikcija. Pagal Lietuvos teisę, Lietuvos teismai gali nagrinėti skyrybų bylą, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
- Abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
- Vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, ir bent vienas iš jų gyvena Lietuvoje.
- Abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, tačiau abu nuolat gyvena Lietuvoje.
- Ieškovas (asmuo, inicijuojantis skyrybas) yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje.
- Atsakovas (kitas sutuoktinis) nuolat gyvena Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo pilietybės.
- Abu sutuoktiniai pateikia bendrą prašymą nutraukti santuoką ir bent vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvena Lietuvoje.
Šios ir kitos jurisdikcijos taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
Teismų jurisdikcija skyrybų bylose pagal Europos Sąjungos teisę
Jei jūsų situacija susijusi su kita Europos Sąjungos (ES) valstybe nare (išskyrus Daniją), jurisdikcijos klausimus pirmiausia reglamentuoja ES teisės aktai, ypač Reglamentas „Briuselis II bis“ (Reglamentas (ES) 2019/1111). Šis reglamentas nustato vienodas taisykles visose ES valstybėse narėse dėl to, kurios šalies teismai gali nagrinėti santuokos nutraukimo, separacijos ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylas.
Pagrindinės jurisdikcijos taisyklės pagal reglamentą apima tokius pagrindus kaip:
- Sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta.
- Paskutinė sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, jei vienas iš jų ten tebegyvena.
- Atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta.
- Bendro pareiškimo atveju – vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta.
- Pareiškimą pateikiančio sutuoktinio įprastinė gyvenamoji vieta, jei jis (ji) ten gyveno bent metus prieš pateikiant pareiškimą (arba šešis mėnesius, jei yra tos valstybės narės pilietis).
- Abiejų sutuoktinių pilietybė.
Taikytinos teisės pasirinkimas: svarbu atskirti teismo jurisdikciją nuo taikytinos teisės. Teismas, turintis jurisdikciją, nebūtinai taikys savo šalies materialinę teisę skyryboms. ES mastu taikytiną teisę santuokos nutraukimo bylose reglamentuoja Reglamentas „Roma III“ (Reglamentas (ES) Nr. 1259/2010), kuriame Lietuva dalyvauja. Šis reglamentas leidžia sutuoktiniams tam tikrose ribose pasirinkti, kurios šalies teisė bus taikoma jų skyryboms. Jei šalys nesusitaria, reglamentas nustato taisykles, pagal kurias nustatoma taikytina teisė (pvz., sutuoktinių įprastinės gyvenamosios vietos teisė).
Kodėl teismo vietos ir taikytinos teisės pasirinkimas labai svarbus? Nuo šių pasirinkimų priklauso proceso eiga, trukmė, išlaidos, turto padalijimo principai, sprendimai dėl vaikų ir alimentų. Skirtingų šalių įstatymai gali ženkliai skirtis, todėl strateginis šių klausimų įvertinimas yra kritiškai svarbus. Dėl šių subtilybių rekomenduojame pasitarti su mūsų patyrusiais šeimos teisės specialistais.
Kaip pateikti dokumentus užsienyje gyvenančiam sutuoktiniui?
Vienas iš iššūkių tarptautinėse skyrybose – tinkamas procesinių dokumentų (pvz., ieškinio dėl santuokos nutraukimo) įteikimas užsienyje gyvenančiam sutuoktiniui. Tai turi būti atlikta laikantis tarptautinių sutarčių ir užsienio valstybės įstatymų. Pagrindiniai būdai:
- Pagal ES Reglamentą dėl dokumentų įteikimo (Reglamentas (ES) 2020/1784): taikomas dokumentų siuntimui tarp ES valstybių narių per specialias perdavimo ir priėmimo įstaigas.
- Pagal Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje: taikoma daugelyje pasaulio šalių, numatant centrinių institucijų pagalbą.
- Paštu (registruotu laišku su įteikimo pranešimu): tik jei tai leidžia priimančios valstybės teisė ir tarptautinės sutartys.
Netinkamas dokumentų įteikimas gali lemti proceso vilkinimą arba netgi teismo sprendimo nepripažinimą užsienyje.
Kiek trunka skyrybos su užsieniečiu Lietuvoje?
Skyrybų su užsieniečiu trukmė yra labai individuali. Ji priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Šalių bendradarbiavimo: jei sutuoktiniai sutaria dėl skyrybų ir visų susijusių klausimų (turto, vaikų), procesas vyksta greičiau.
- Dokumentų įteikimo sudėtingumo: dokumentų įteikimas užsienyje gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
- Jurisdikcijos nustatymo: jei kyla ginčas dėl to, kurios šalies teismas turi nagrinėti bylą.
- Dokumentų vertimo ir legalizavimo/apostilavimo būtinybės: užsienyje išduoti dokumentai dažnai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti (apostile arba legalizuoti).
- Taikytinos teisės nustatymo ir taikymo sudėtingumo: jei reikia taikyti užsienio teisę, teismui gali prireikti papildomo laiko jai išsiaiškinti.
- Bylos sudėtingumo (pvz., turto dalybos keliose šalyse, ginčai dėl vaikų).
Paprastai tokios bylos trunka nuo kelių mėnesių (jei yra bendras sutarimas) iki metų ar net ilgiau.
Santuokos nutraukimo sprendimo galiojimas užsienyje
Lietuvos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo paprastai pripažįstamas kitose ES valstybėse narėse be specialios procedūros pagal Reglamentą „Briuselis II bis“. Tai reiškia, kad Lietuvos teismo sprendimas turės tokią pačią teisinę galią kaip ir tos šalies teismo sprendimas.
Ne ES valstybėse Lietuvos teismo sprendimo pripažinimas priklausys nuo tos šalies nacionalinės teisės ir tarptautinių sutarčių su Lietuva. Gali prireikti specialios pripažinimo ir vykdymo procedūros.
Kokia teisė taikoma skyrybų bylai?
Kaip minėta, ES valstybėse narėse, dalyvaujančiose Reglamente „Roma III“ (įskaitant Lietuvą), sutuoktiniai gali susitarti dėl taikytinos teisės skyryboms (pvz., pasirinkti šalies, kurios piliečiai jie yra, arba savo gyvenamosios vietos šalies teisę).
Jei šalys nesusitaria, Reglamentas „Roma III“ nustato hierarchinę taisyklių sistemą taikytinai teisei nustatyti:
- Sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė skyrybų inicijavimo metu.
- Jei tokios nėra – paskutinės bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė, jei vienas iš jų ten tebegyvena ir nuo gyvenimo skyrium pradžios nepraėjo daugiau nei metai.
- Jei ir tai netinka – abiejų sutuoktinių bendros pilietybės šalies teisė.
- Galiausiai – teismo vietos teisė.
Jei byla nesusijusi su „Roma III“ reglamentu (pvz., skiriamasi su trečiosios šalies piliečiu, o byla nagrinėjama Lietuvoje), taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso privataus tarptautinės teisės normas.
Skyrybos su vaikais: papildomi aspektai
Kai skyrybų byloje yra nepilnamečių vaikų, procesas tampa dar jautresnis ir sudėtingesnis, ypač tarptautiniu mastu. Sprendžiami klausimai dėl:
- Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
- Bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/motina (gali apimti keliones tarp šalių).
- Išlaikymo (alimentų) vaikams (gali reikėti spręsti dėl tarptautinio alimentų išieškojimo).
- Tėvų pareigų ir atsakomybės.
Svarbu užtikrinti, kad vaiko interesai būtų apsaugoti pirmiausia. ES Reglamentas „Briuselis II bis“ taip pat reglamentuoja jurisdikciją ir sprendimų pripažinimą bylose dėl tėvų pareigų. Taip pat aktuali 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.
Kada būtina kreiptis į teisininką?
Tarptautinių skyrybų procesas yra painus ir reikalauja specifinių žinių. Profesionali teisinė pagalba yra ypač svarbi, kai:
- Vienas iš sutuoktinių gyvena užsienyje.
- Nežinoma, kurios šalies teisė turėtų būti taikoma jūsų skyrybų bylai.
- Turite bendrų nepilnamečių vaikų arba turto, esančio skirtingose šalyse.
- Reikalingas procesinių dokumentų įteikimas užsienio valstybėje arba užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvoje (ar atvirkščiai).
- Kyla ginčų dėl jurisdikcijos, turto padalijimo ar vaiko globos.
Patyręs šeimos teisės specialistas, išmanantis tarptautinės privatinės teisės ir ES teisės subtilybes, padės įvertinti situaciją, parengti reikiamus dokumentus ir tinkamai atstovauti jūsų interesams. Kreipkitės į mūsų nekartu.lt komandą – mes turime patirties tarptautinėse šeimos bylose.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
- Neišversti ar netinkamai legalizuoti/apostiliuoti dokumentai: užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, gimimo liudijimai) turi būti pateikti teismui su oficialiu vertimu į lietuvių kalbą ir, priklausomai nuo šalies, legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille.
- Neatsižvelgiama į taikytiną teisę: manoma, kad visada bus taikoma Lietuvos teisė, nors pagal tarptautinės privatinės teisės taisykles gali tekti taikyti kitos šalies įstatymus.
- Pasirenkama netinkama jurisdikcija: bylos inicijavimas teisme, kuris neturi teisės jos nagrinėti, gali lemti laiko ir pinigų praradimą bei sprendimo nepripažinimą.
Nuolatos norime būti geresni ir suteiktį geresnią patirtį klientui. Todėl mums klientų nuomonė ir patirtis yra pati svarbiausia. Klientai visuomet gali įvertintį mūsų darbą tiek viešai, tiek anonimiškai.
- Ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme kainuoja nuo 500 Eur
- Įprastai, procesas trunka apie 1 metus laiko, patiriamas nereikalingas stresas
- Vienas sutuoktinis vidutiniškai patiria po 1-1,5 tūkst. Eur išlaidų
- Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jei yra įrodoma kito sutuoktinio kaltė, tai pasitaiko itin retai
- Būtinas mediacijos procesas, kuris kainuoja papildomai laiko ir kaštų
- Pateiksime vieną kainą, į kurią viskas įskaičiuota. JOKIŲ paslėptų mokesčių
- Neribotos, nemokamos konsultacijos viso proceso metu
- Surenkame už Jus visas reikalingas pažymas (Regitros, Nekilnojamojo turto, t.t.)
- Visi dokumentai pasirašomi per elektroninę sistemą (nebūtina turėti mobilaus el. parašo)
- Aktyviai bendraujame su teismu / notaru, domimės Jūsų byla, informuojame apie priimtą sprendimą
- Dokumentai ruošiami su naujausių technologijų pagalba, išvengiant žmogiškų klaidų
- Sutaupysite laiko, nes visas procesas vyks sklandžiai ir be Jūsų pastangų
- Jokių tarpininkų, viskuo rūpinsis mūsų komanda (neteikiame tarpininkavimo paslaugų ir neperduodame klientų kitiems teisininkams)
- Kainos nėra fiksuotos, dažnai proceso eigoje atsiranda paslėptų mokesčių
- Interneto svetainėje nurodyta daug kartų mažesnė kaina nei yra pasiūloma pokalbio metu
- Visas reikalingas pateikti pažymas gali tekti susirinkti patiems arba susimokėti papildomai
- Dokumentus reikės spausdintis, susitikti su sutuoktiniu ir pasirašyti fiziniais parašais
- Reikia patiems bendrauti su Jūsų bylą nagrinėjančiu atsakingu asmeniu
- Dokumentai ruošiami rankiniu būdu, todėl dažnai gali pasitaikyti klaidų ir užtrukti ženkliai ilgiau
- Dažnai siūlomos tarpininkavimo paslaugos, tad dokumentus Jums ruoš visai kiti teisininkai
DUK - Skyrybos su užsieniečiu Lietuvoje
Ar galima išsiskirti, jei sutuoktinis negyvena Lietuvoje?
Taip, galima, jei Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą pagal nacionalinius ar ES teisės aktus (pvz., jei jūs esate Lietuvos pilietis ir čia gyvenate, arba jei Lietuva buvo paskutinė bendra sutuoktinių gyvenamoji vieta).
Ar galima bylą nagrinėti Lietuvoje, jei santuoka sudaryta užsienyje?
Taip, santuokos sudarymo vieta paprastai neturi lemiamos įtakos teismo jurisdikcijai skyrybų byloje. Svarbiau yra sutuoktinių pilietybė, gyvenamoji vieta ir kiti jurisdikciją nustatantys veiksniai. Tačiau užsienyje sudaryta santuoka turės būti įtraukta į apskaitą Lietuvoje.
Ar reikalingas vertimas, jei abu sutuoktiniai moka lietuviškai?
Jei oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas) išduoti užsienio kalba, jie vis tiek turės būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą ir tinkamai patvirtinti teismui, net jei abi šalys supranta originalo kalbą. Teismo procesas Lietuvoje vyksta valstybine kalba.
Ką daryti, jei užsienyje gyvenantis sutuoktinis ignoruoja dokumentus?
Net jei sutuoktinis ignoruoja dokumentus ar atsisako juos priimti, skyrybų procesas gali vykti. Yra numatytos specialios dokumentų įteikimo procedūros tokiems atvejams. Teismas gali priimti sprendimą už akių, jei atsakovas tinkamai informuotas apie procesą, bet jame nedalyvauja.
Skyrybos su užsieniečiu gali būti sėkmingos, jei tinkamai įvertinami visi tarptautiniai aspektai. Rekomenduojame pasikonsultuoti su teisininku dar prieš pradedant procesą – tai padės sutaupyti laiko ir sumažins riziką, kad byla bus atidėta ar atmesta dėl formalių klaidų.
SKYRYBOS INTERNETU
Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu. Tai yra Jums nereikia niekur fiziškai vykti - viskas jūsų patogumui.
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS
Santuokos nutraukimas prasideda nuo sutuoktinių sprendimo, kaip jie norėtų užbaigti savo santuoką. Tai apima įvairius klausimus.
SKYRYBŲ BENDRU SUTARIMU
Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pabaigti santuoką. Mes padėsime proceso metu ir viskuo pasirūpinsime.
